Pasaulis

• According to the Bank of England, 2020’s 9.9% contraction was the biggest blow to output since 1709, when the economy tanked 13% due to the “Great Frost”—the coldest European winter in the last 500+ years. The 9.9% decline is more than double the GDP shrinkage that occured in 2009 following the financial crisis. https://www.cnbc.com/2021/02/12/uk-economy-shrank-by-9point9percent-in-2020-its-largest-contraction-on-record.html?utm_source=morning_brew

Šeimų maršai, antivax ir flat earth society

You can reduce the annoyance of someone’s stupid belief by increasing your understanding of why they believe it.

Negaliu pasakyti, kad šios mūsų laikų realijos mane taip jau smarkiai stebina. Įvairios ideologijos besiremiančios panašiais principais buvo gajos praėjusiame šimtmetyje, o istorija visgi yra linkusi būti cikliška. Su tuo gyvensime nuolatos, neramina tik tai, kai jos įgauna vis daugiau galios ir galiausiai jomis kažkas pasinaudoja. Atrodytų laikais, kai informacija prieinama ir patikrinama kiekvienam, tai turėtų būti mažiausia problema, tačiau yra visiškai priešingai.

Žmonių fantazijos plačios ir žiūrėdami tik iš savo individualios perspektyvos ir matydami tik labai siaurą visko dalį, susikuriamos atitinkamos, viską jiems patiems įtikinamai paaiškinančios išvados. Taip įsivyrauja pačių įvairiausių, kartais ir išties stebėtinų nuomonių. Tokių jų būdavo visuomet, tiesiog dabar hyper connected laikais atrasti ir susiburti į didesnes bendraminčių grupes tapo itin lengva ir dėlto tokios grupės tapo labiau pastebimos ir matomos.

Paaiškinimų, kaip žmogus patraukia į tokių ideologinių manipuliacijų pusę yra daugybė. Žinoma, tai dažnai gali būti švietimo problema, tačiau tai tikrai ne vienintelė priežastis. Labiausiai būčiau linkęs išskirti dvi pagrindines priežastis.

Pirmiausia, kai žmogus yra nepatenkintas, nusivylęs savo paties gyvenimu, kai susiduria su krūvomis problemų, gyvenimas sunkus ir komplikuotas, finansinė ir socialinė padėtis nedžiugina ir tiesiog viskas visai ne taip, kaip buvo idealizuotai įsivaizduojama jaunystėje - sunkiausia yra kaltinti save patį ir savo pasirinkimus. Pripažinti, kad tau trūksta socialinių įgūdžių save parduoti brangiai, jog galbūt tau trūksta patirties, įgūdžių ir profesionalumo ar jog galbūt pasirinkai eiti profesiniu keliu, kuris neturi potencialo ir paklausos - yra išties labai sunku. Daug paprasčiau susikaupusį pyktį, dėl lūkesčių neatitinkančio gyvenimo nukreipti į išorę. Kas kaltas? Aplinkybės, visuomenė, politikai. Atsiranda konkretus objektas ant kurio lengva pykti, ypač, jog niekada nesulauksi atsako atgal. Tad nenuostabu, jog politikams aiškinant, kaip svarbu yra skiepytis, toks žmogus priešinasi ir atmetinėja visus argumentus, jų net iki galo neišklausęs, o labiau linksta į tokių žmonių, kaip jis pats pusę. Ir jiems svaičiojant apie melagystes, manipuliacijas ir vagystes, tame atranda retoriką, kuriai pritaria, tad susitapatina su šia grupe ir nejučiomis pradedama vis palankiau žiūrėti ir į kitas tos pačios grupės skleidžiamas idėjas. Net jei tai yra teorijos apie žmonių kontrolės būdus pasitelkiant micro čipus ir 5G ar kad Corona specialiai paleista į visuomenę tam, kad "pravalyti" visuomenę, nes žmonių kiekis tiesiog darosi per didelis.

O antra - tai milžiniško informacijos overloade'o metu netiesai, melagingoms naujienoms plisti yra itin lengva. Žmogui, kuris neturi tam įgūdžių, atsirinkti kas yra tikra, o kas ne, tampa vis sunkiau. O mis informacija dar turi ir tokią gan nedėkingą savybę: ją skleisti yra išties lengva, o jos paneigimui reikalingas proporciškai gerokai didesnis kiekis darbo. Ir šiais principais puikiai naudojasi tie, kas yra valdžioje savo politiniams motyvams ir tos valdžios išlaikymui arba tie, kas patys siekia įgauti galios poziciją. Propagandos metodikos naudojamos jau labai senai ir yra gerai patikrintos, išbandytos ir jos išties veikia. Ir puikiai matome, kad šiai dienai, tai yra išties efektyviai išnaudojamas įrankis. Visi puikiai žinome apie propagandą, skleistą sovietinėse ar nacistinėse šalyse, tačiau tikrai ne kiekvienas susimąsto apie tai, jog labai panašiais principais ji naudojama ir dabar.

Pirmiausia yra iškeliamas kažkoks bendras priešas, kuris ir sujungia, suvienija į bendrą grupę. Priešas šiuo atveju nebūtinai turi būti kažkokia kita šalis. Tai taipogi gali būti kita politinė partija, ideologija (pvz. religija ar ekonominė santvarka), socialinė problema (nedarbas, svaigalai), socialinės mažumos (LGBT) ar net konkretus žmogus. Smarkiai hiperbolizuojama, iškreipiama iš konteksto, tam jog kuo labiau atitiktų naratyvą ir manipuliuojama frazėmis, interpretacijomis ir statistika, siekiant nupiešti labai vienpusišką vaizdą. Pasitelkiamos gąsdinimo taktikos, jog "jei leisime tam vykti ir toliau, tai galiausiai nutiks taip". Vis labiau didinama ideologinė priešprieša, kuri su realia oponuojančia puse, dažniausiai nieko bendro nė ir neturi, nes realiai priešas ir įsivaizdavimas apie jo siekius yra susikurti pačių. Na ir galiausiai nukreipiama į tai, kaip šios konkrečios grupės lyderiai žino geriau, kaip jie vieninteliai sako tiesą ir kaip padarys viską teisingiau ir kaip visiems nuo to bus gerai.

Visi didžiausi baisumai kada nors vykę istorijoje, buvo daromi tų žmonių, kurie buvo išties tvirtai įsitikinę, jog kovoja prieš blogį.

WAR IS PEACE FREEDOM IS SLAVERY IGNORANCE IS STRENGTH

These words are the official slogans of the Party, and are inscribed in massive letters on the white pyramid of the Ministry of Truth, as Winston observes in Book One, Chapter I. Because it is introduced so early in the novel, this creed serves as the reader’s first introduction to the idea of doublethink. By weakening the independence and strength of individuals’ minds and forcing them to live in a constant state of propaganda-induced fear, the Party is able to force its subjects to accept anything it decrees, even if it is entirely illogical—for instance, the Ministry of Peace is in charge of waging war, the Ministry of Love is in charge of political torture, and the Ministry of Truth is in charge of doctoring history books to reflect the Party’s ideology.

That the national slogan of Oceania is equally contradictory is an important testament to the power of the Party’s mass campaign of psychological control. In theory, the Party is able to maintain that “War Is Peace” because having a common enemy keeps the people of Oceania united. “Freedom Is Slavery” because, according to the Party, the man who is independent is doomed to fail. By the same token, “Slavery Is Freedom,” because the man subjected to the collective will is free from danger and want. “Ignorance Is Strength” because the inability of the people to recognize these contradictions cements the power of the authoritarian regime.