Starcraft II: Wings Of Liberty

Publikuota: 2010-08-26

Košmariškai senai nerašiau savo nuomonės apie žaidimus. Mažai aš juos žaidžiu, retas kuris mane įtraukia taip, kad norėtųsi jo nepaleisti iki pat pabaigos. Na bet kai eteryje pasirodo naujas Blizzard kūrinys – tylėti tiesiog negalima.

Taigi, mielieji, mano akiratyje – jo didenybė Starcraft II: Wings Of Liberty.

Vieni tęsiniai bando išrasti kažką naujo ir visiškai keičia savo žaidimo mechaniką, kiti tiesiog naudojasi jau seniau sukurta formule ir stengiasi tik atsišviežinti kardinaliai nesikeičiant. Tarkim Command & Conquer serija buvo gerai žinoma Red Alert, bei Tiberium Wars vardais, kurie pasižymėjo klasikiniu strategijų moduliu: renki resursus, statai, bei vystai bazę, renki armiją, nugali priešą. Nors šia schema naudojasi tikrai nevienas strategijos atstovas, tačiau būtent C&C serija tai darė įsimintiniausiai, su dideliu originalumu, bei specifine nuotaika. Ir štai ne taip senai pasirodė Red Alert 3, kurio laukiau nuo pat tada, kai baigiau žaisti antrąją dalį. Bet deja vos įsijungus žaidimą sekė didelis nusivylimas. Vien jau žaisdamas apmokymus nebegalėjau pakęsti orientavimo į vaikiškąją sferą (besimušantys, prasivardžiuojantys, kalbantys tankai, iš patrankų šaudomos meškos, proporcijų neatitikimas ir pan), o ką jau bekalbėti apie kai kuriuos baisius techninius sprendimus, pvz kaip karinio vieneto apvedžiojimas žalia linija jį pažymėjus, kas jį klaikiai išskiria iš aplinkos ir sudaro vaizdą lyg jis būtų iškirptas iš kokio žurnalo ir priklijuotas ant ekrano. Red Alert’as buvo greitai ištrintas ir imta laukti kito, paskutiniojo Tiberium’o serijos žaidimo “Tiberium Twilight”. Nors čia jau nebebuvo tokių didelių kuriozų ir žaidimas padarytas daug rimtesnis, tačiau visiškas mechanikos pakeitimas man taipogi neprilipo. Nebeliko jokių bazių statymo, resursų rinkimo, o tiesiog žaidimas vienu koviniu moduliu, kurį pasirenki dar žaidimo pradžioje. Tad po šių abiejų žaidimų sekė didelė praraja, nebuvo tinkamo RTS’o, kuris man tikrų ir patiktų.

Štai tada ir pasirodė Stracraft’o antroji dalis.

Prieš dvyliką metų pasirodžiusi šios strategijos pirmoji dalis paliko neįkainojamą pėdsaką žaidimų istorijoje. Senasis žaidimas parduotas 11 milijonų egzempliorių mastu, kas užtarnavo vienos iš sėkmingiausių strategijų titulą. O vat štai visai neseniai pasirodžiusi antroji dalis net nežada nusileisi ir per pirmąsias 48 valandas išsipardavė 1,5 milijono kopijų tiražu. Ekspertai teigia, kad savo pirmtaką ši dalis aplenkti turėtų per ateinančius metus, o geriausiu metų žaidimo titulu gali mėgautis jau dabar. Niekada nežaidžiau pirmosios Starcraft dalies, o dabar ko gero ir prisiversti būtų kiek sunkoka, tačiau girdėjau vien tik gerus atsiliepimus, o ką jau kalbėti apie pamišimą Korėjoje…. Be to – tai juk Blizzard kūrinys, o jų kūrybą aš tikrai gerbiu. Na ir ką… Jie savo vardą tikrai pateisino: žaidimas pateikia netik didelį smagumo faktorių, tačiau ir netikėtai daug įvairovės, įstabius filmukus, kuriuos žiūrėdamas gali pasijausti lyg žiūrėdamas kino filmą, gerai išplėtotą kampaniją, kurią žaidžiant tikrai neatsiranda nuobodulio, bei iššūkį metantį, bei gerai subalansuotą multiplayer’į. Na taip, galima kažkiek nustebti, kad žaidimas turi viso labo tik vieną kampaniją, už tokią tikrai didelę kainą (apie 60 $). Bet iš kitos pusės, senasis Starcraft’as pateikė išviso 30 misijų. O štai mes vien su pirmąja dalimi turime 26 misijas, o mūsų dar laukia du papildymai pasiūlysiantys maždaug dar po tiek pat misijų.

Kas mažai domisi žaidimais, ar konkrečiai šiuo žaidimu, tai trumpai supažindinu: istorija apie tris kovojančias rases: Terran’us (pažengusi žmonių kolonija), Protoss’us (aukšto dvasinio ir technologinio išsivystymo ateivius) ir Zerg’us (bjaurius vabaliūkščius, kurių tikslas plisti ir sėti chaosą). Žinoma istorija neįsipaišo vien tik į misijos užduočių vykdymą. Jūs iš arti stebite kovotoją už laisvę Jim Raynor, kuris karštligiškai kovoja su piktųjų vabalų rase Zerg’ais, stengiasi sugriauti korumpuotą imperiją, kontroliuojamą vieno pikto žmogaus, bei tramdosi su savo paties kaltės jausmu, dėl artimo žmogaus vardu Sarah Kerrigan, likimo (po pirmosios dalies įvykių ji tapo Zerg’ų karaliene). Jei jūs susiduriate su šiuo tęsiniu visai nežinodami apie praeities įvykius – jums nereikia jaudintis, nes žaidimas kuo puikiausiai užpildo šias spragas ir papasakoja viską detaliai nuo pat pradžių.

Bendrai paėmus žaidimas paėmė visas geriausias Starcraft žaidimo savybes, bei apvilko jas gražiu nauju grafikos rūbu, su nedideliais mechanikos patobulinimais. Iš esmės, tai tikras saldainėlis seniesiems žaidimo fanams, bei ne ką mažesnis džiaugsmas naujiesiems serijos žaidėjams.

Žaidime man labiausiai patiko:

  • Kampanija turi begalės įvairovės (čia nerasite standartinio – pasistatyk bazę ir nugalėk priešą misijų, kiekviena užduotis yra kardinaliai skirtinga nuo prieš tai buvusios ir žaisdamas su nekantrumu lauki kas bus toliau. Tokios misijos, kaip mineralų rinkimas lavos užliejamose teritorijose, atsilaikymas prieš zombių armijas, puolančias tik naktį, ar traukinio apiplėšimas būtent ir išskiria šį žaidimą nuo bet kurio kito stratego.)

  • Geras garso takelis (greitas garso takelis dramatiškuose mūšiuose, bei lengva country muzika nedalyvaujant misijose yra būtent tai ko reikia)

  • RPG elementai (vykdote misijas, renkate kreditus, užkuriuos galima tobulintis savo turimus karinius vienetus, bei samdytis samdinius, tyrinėjate priešą – atrandate naujų apsisaugojimo priemonių savo pastatams, bei kariams ir pan)

  • Adventure elementai (laisvu nuo misijų vykdymo laiku galite tyrinėti savo įgulą spausdami ant įvairių žmonių ir daiktų. Taip pamatomos trumpos pokalbių scenos, labiau įsigilinama į istoriją ar vykstančių įvykių svarbą)

  • Nuostabūs, įtraukiantys filmukai su geru įgarsinimu (tik pažiūrėkite video apačioje ir suprasite apie ką aš kalbu).

  • Pasirinkimo galimybės suteikia žaidimo kartojimo galimybę (kadangi žaidime turite atlikti ne vieną pasirinkimą, tai keičia jūsų žaidimo eigą, sudėtį. Pasirinkę vienus ar kitus sprendimus, galite įgyti skirtingus karinius vienetus, ar gauti skirtingas situacijas. Visa tai suteikia norą perėjus žaidimą pakartoti jį dar kartelį, įsitikinant kas nutiks pasirinkus kitokius sprendimus).

  • Online žaidimo galimybė leidžianti susigrumti su tikrais žmonėmis (Battle.net sistema visiškai atnaujinta ir įtraukta tiesiogiai į žaidimą. Sužaidžiate keletą kovų prieš kompiuterio varžovą, nustatomas jūsų pajėgumas ir patekę į vieną iš 5 lygų galite siekti tapti savo lygos lyderiu ir keliauti į aukštesniąją. Turnyrai reikalauja begalinio atsidavimo žaidimui, bei labai gero įvaldymo, norint pasiekti bent kiek geresnių rezultatų.)

  • Gerai subalansuotos rasės (kiekvienas karinis vienetas turi savo stipriųjų pusių prieš vienus karinius vienetus, bet yra visiškai silpnas prieš kitus. Nėra vienos dominuojančios rasės, visos jos kardinaliai skirtingos, bet vienodai stiprios.)

  • Žemėlapių, bei misijų kūrimo įrankis (Blizzard’ai įvertino ištikimiausių fan’ų kuriamus mod’us ir suprato, kad žmonės sugeba kurti genialų turinį, tokiu tikslu specialiai jiems pridėjo nemokamą žemėlapių, bei misijų kūrimo įrankį. Nors kūrimo procesas nėra toks lengvas, kaip gali pasirodyti, tačiau jo potencialas milžiniškas.)

Mano pastebėti žaidimo minusai:

  • Būtinas internetas (norint žaisti žaidimą, būtina turėti internetą, bei veikiančią Battle.net paskyrą. Reikia bent kartą prisijungti, kad vėliau būtų galima žaisti offline režimu.)

  • LAN režimo nebuvimas (net labai keista, kaip LAN žaidimo krikštatėvio palikuonis gali neturėti šio režimo… Blizzard aiškina, kad viską kompensuoja Battle.net sistema, bet atsiprašau… aš pas savęs kaime interneto neturiu, o prieš draugą sužaisti, tai noriu!)

  • Ilgas laiko tarpas iki papildomo turinio (kad žaidime yra tik viena kampanija galima susitaikyti, nes tai tik trečdalis žaidimo, blogoji naujiena, kad artimiausias papildymas, leisiantis žaisti už Zergų rasę (Starcraft II: Heart Of The Swarm) pasirodys tik po 18 mėn :/

Conclusion’as:

Starcraft II: Wings of Liberty – tai žaidimas, kuris strategijos fanus įkalins prie kėdžių savaitėms, mėnesiams ar net metams. Pats sėdžiu jau geras mėnuo ir dar galo nematyti. Nepaliksiu šio žaidimo pakol nepereisiu visų misijų Brutal režimu. :j

Last updated