Nusisauti Su Duru Rankena Greiciau

Pulbikuota: 2009-08-13

Šiandien sumąsčiau nusišauti. Pasikviečiau liudininkų ir neužilgo visi susirinkę – keliavom į tą vietą, kurioje švinas tūrėjo perskrosti mano smegeninę. Bet, kaip tyčią – ėmė ir užstrigo šovinys vamzdyje. Traukėm su pagaliukais, traukėm su viela, bet nieko pasiekti nepavyko. Po truputis ėmėm ardyt šautuvą. Kuo labiau jis iro, tuo jo konstrukcija darėsi aiškesnė ir štai galų gale supratom, kad vamzdis irgi nusisuka. Nusukom jį ir beliko vienas vienintelis dalykas – išvalyti jį. O tai padaryti ne taip lengva, kaip gali pasirodyti, gi vamzdyje tuo metu liko užstrigę šeši šovinukai (tiek kartų apimtas nevilties bandžiau nusišauti ir tiek kartų nei vienas neiššovė). Krapštėm su pačiom įvairiausiom vielos, kol galų gale atradau to šautuvo dėžę ir ten įpakuotą ilgą geležinį strypą būtent ir pritaikytą valyti tam vamzdžiui. Bet problema – net su tuo strypu išstumti užstrigusiųjų nėjo, juos sugrūdom taip, kad įstrigę per vamzdžio centrą jie nei pirmyn, nei atgal pajudėti nebegalėjo. Pradėjom tuo strypu ilgai ir nuobodžiai krapštyti po truputi nugramdydami švino drožles nuo šovinių. Taip po geros valandėlės “prasigręžėm”. Surankliojom šautuvą, o visas šis absurdiškas nutikimas ir dar kartą parodė, kad likimas man nusišypso tik “pačiomis pačiausiomis” akimirkomis.

Last updated