Pervertinimo Efektas

Publikuota: 2013-03-01

Kaip panaikinti kito žmogaus mėgiamą laisvalaikio užsiėmimą, t.y. hobį? Mokėkit jiems pinigus.

Gyvename tokioje visuomenėje, kur pagrindinis visa ko varikliukas yra pinigai, šlovė, prestižas. Ir siekiant šių tikslų yra pagirtinas didelis atsidavimas ir sunkus darbas. Darbas, kuris dažniausiai nė iš tolo neprilygsta tam, kurį ištiesų norėtume dirbti. Būtent dėlto ko gero daugelis iš mūsų esame pasvajoję apie taip susiklosčiusį gyvenimą, jog pinigus galėtume uždirbti su tokia veikla, kuri labiausiai patinka, kurią myli ir kurią ir taip veiki laisvalaikiu, grįžęs po darbo. Gyvename įsitikinimu, kad tokioje situacijoje į darbą – kaip į šventę. Visai, kaip tame anekdote: „Jie man sakė visada imti pinigus už tai, ką darai geriausiai. Taip aš tapau prostitute.“ Deja, kaip bebūtų, ne retai, tai (turiu omeny pinigų gavimą už mėgiamą veiklą) tėra tik dar vienas idealizuojamas dalykas, kuris su realybe daugiau ar mažiau prasilenkia.

Pinigai gi laimės nenuperka. Jie tik atveria gerokai platesnes pasirinkimo galimybes. Yra nustatyta, kad pinigai įtakoja laimę iki tam tikro lygio. T.y. kol jų neturi tai net nedidelis jų kiekis gali padaryti tave bent mažumėle laimingesniu, nes kaip bebūtų žmonės turi būtinuosius poreikius – drabužiai, būstas, maistas, etc.. Tie žmonės, kurie nuolatos turi sukti galvas dėl šių gyvybinių poreikių – negali pasigirti laimės pertekliumi. Tačiau kai pasiekiama ta riba, kai pinigų yra tiek, kad pamačius norimą įsigyti daiktą – gali nueiti ir jį iškarto įsigyti, be jokio galvos sukimo, kaip čia dabar reikės sudurti galą su galu – pinigų įtaka laimei pasibaigia. Žmogus kuris per metus uždirba 80 000 bus lygiai toks pats laimingas, kaip ir žmogus, kuris uždirba 160 000. Kai uždarbis toks, kad esi happy day-to-day ir parintis dėl gyvenimiškųjų poreikių nebereikia, motyvacija darbui turi atkeliauti iš kažkur kitur.

Motyvacija

Motyvai – tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: tai gali būti tiek individo aktyvumą skatinantys, tiek jo elgesio kryptį nustatantys aplinkos arba vidiniai veiksniai. Individo elgesiui gali daryti įtakos tiek materialistiniai, tiek idealistiniai tikslai, kuriuos jis pats suvokia. Kitaip tariant – motyvacija tai procesas, kurio metu yra sužadinamas ir palaikomas elgesys tenkinantis vieną ar kitą poreikį.

Yra skiriama dviejų rūšių motyvacija: išorinė ir vidinė. Išorinė motyvacija – paremta išoriniais paskatinimais arba bausmėmis. Pažeidi įstatymą – moki baudą arba sėdi į kalėjimą, atlikai darbą – gavai atlygį. Tai ir yra išorinės motyvacijos pavyzdžiai. Vidinė motyvacija – tai noras atlikti veiksmą dėl jo paties, dėl to, kad žmogus nori jį atlikti pats, iš vidaus. Kitaip tariant veikla, kurią darai „iš idėjos“, pvz kad ir šio tinklaraščio rašymas. Vidinė motyvacija yra gerokai stipresnė ir kiek ilgiau besitęsianti.

As Daniel Pink explained in his excellent book,Drive, those motivations often include mastery, autonomy, and purpose. There are some things you do just because they fulfill you, or they make you feel like you are becoming better at a task, or that you are a master of your destiny, or that you play a role in the grand scheme of things, or that you are helping society in some way. Intrinsic rewards demonstrate to yourself and others the value of being you. They are blurry and difficult to quantify.

Pervertinimo efektas

Literatūroje, nagrinėjančioje motyvaciją rasite vadinamąjį pervertinimo efektą (overjustification effect). Šį efektą galime stebėti tada, kai iš vidaus motyvuotas elgesys ilgainiui yra paskatinamas išoriškai. To pasekoje, vidinė motyvacija pasikeičia į išorinę.

Dar prieš pusę šimtmečio buvo atlikti ne vienas eksperimentas šiam efektui tirti. Pvz su vaikų grupele buvo žaidžiami matematiniai žaidimai, kurie vaikams patiko ir šie jį žaisdavo savanoriškai. Ilgainiui vaikams buvo pradėtas duoti paskatinimas saldainiais už jų pasisekimą. Po kiek laiko nustojus duoti tą paskatinimą, vaikai labai greitai nustojo žaisti matematinius žaidimus. Panašus eksperimentas vykdytas ir su vyresniai, ką tik studijas baigusiais ir dirbti ką tik pradėjusiais jaunuoliais. Jiems buvo užduotas klausimas ką gi jie veiktų, jei dėl pinigų jaudintis nereikėtų ir jie galėtų veikti ką panorėję. Žinoma buvo susilaukta visa krūvą realistiškų ir tikėtinų atsakymų, kaip kad „miegotų visą dieną“ ar „žaistų kompiuterinius žaidimus“, tačiau visgi pasitaikė ir originalesnių, kurie teigė, kad keliautų po pasaulį, rašytų knygą, ar konstruotų motociklus. Tiem, kurie buvo originalesni, buvo pasiūlyta būtent tai ir veikti, o už šią veiklą bus mokamas atlyginimas, kaip kad dirbant normalų darbą. Žinoma dauguma jaunuolių džiaugsmingai sutiko, na o mokslininkai stebėjo šiuos jaunuolius. Po kurio laiko buvo pastebėta, kad jaunuolių džiaugsmas, kad ir krapštinėtis prie tų motociklų pradėjo silpnėti, jie nustojo domėtis tomis temomis, kurios anksčiau kėlė tokias aistras ir į savo užsiėmimus ėmė eiti nenoromis. Įdomiausia tai, kad net nustojus tokiems jaunuoliams mokėti algas, susidomėjimas ta veikla, taip ir nebesugrįždavo… Maždaug, jei kažkada aš užtai gaudavau pinigus, tai dabar už dyką, tai jau tikrai nedarysiu.

Žinoma, tai nėra rašytina taisyklė, o ir taisyklės kartais turi išimčių, tikrai galime rasti žmonių, kurie pvz pradirbę visą dieną prie serverinėje, grįžta namo ir laisvalaikiu krapštinėjasi prie savo individualaus serveriuko. Tačiau šis efektas pasireiškia daugeliui, kad ir kaip mes to nenorėtume. Pats esu patyręs šio efekto padarinių, kai prie savo paties saito galėdavau sėdėti ir su kodu krapštinėtis valandų valandas, tačiau vos atsiradus vienam kitam užsakymui sukurti interneto svetainę, labai sunkiai prisiversdavau prie jos prisėsti ir padaryti. Žinoma, prie to prisidėdavo ir tai, kad turėdavau daryti tokius dizaino sprendimus, kurie man visai nepatikdavo ir kurie man atrodydavo nelogiški, tačiau kurių būtent tokių reikalavo užsakovas. Kaip bebūtų, visą mano gyvenimą, būtent vidinė motyvacija būdavo mano variklis.

Taigi patarimas būtų tiesiog dirbti tą darbą, kurį patinka dirbti, kurį norėtum dirbti ir kuriam tu labiausiai tinki ir pritampi, tačiau niekada nemaišyti savo karjeros su savo pomėgiu, jeigu nori tą pomėgį išsaugoti. Figure out what you love and then figure out how to get paid.

Last updated