Internetas

The Internet treats censorship as a malfunction and routes around it.

Cicada 3301

  • Manau, kad internetas turi nemažai paslapčių. Tačiau dažniausiai geros paslaptys yra tos, apie kurias taip niekada ir nesužinome.

  • Cicada šiuo atveju yra išties plačiai žinomas galvosūkis, tačiau žinomumas jo išspręsti visgi nepadėjo: paskutinis challenge'as Liber Primus buvo dar 2014-aisiais ir šis manifestas iki šiol nėra pilnai iššifruotas.

  • Kiekvienais metais nuo 2012-ųjų pasirodydavo po naują užduotį, tačiau dabar naujovių iš Cicados daugiau nebesulaukiama ir žmonės spekuliuoja, kad ir nesulauksime tol, kol paskutinė užduotis nebus pilnai įveikta.

  • Iš esmės labai įdomu ar tai vieno žmogaus ar jų grupės sumanymas, ar tai pokštas, žaidimas, pramoga kažkam, kas nori pa'challenge'linti, priversti susiburti žmones komandiniam darbui bei mokymuisi apie kriptografiją ir šifravimus, o galbūt tai iš tiesų kažkokia organizacija, kuri tokiu būdu ieškosi gabių naujų narių. Good old internet mystery, kuri nenuvertina žmonių proto sugebėjimų.

  • Tačiau problema, kai kažką apsupa paslapties, nežinomumo šydas yra tai, kad įsijungia žmonių fantazijos ir pradedamos kurti pačios įvairiausios teorijos. Taip, bet kuri iš jų, pvz kad tai hackerių bendruomenė, kultas, marketinginė kampanija ar slaptų valstybinių organizacijų darbas, gali būti iš tiesų tikros, bet iš kitos pusės, neturint visiškai jokių faktų ir įrodymų, tai yra vienodai lygios ir tikėtina, kad vienodai neteisingos spėlionės, kurios su tikrove gali neturėti nieko bendro. Kaip bebūtų, tačiau tikriausiai tiesos taip niekada ir nesužinosim ir būtent tai padaro šį fenomeną paslaptingu ir įdomiu.

Fear of Missing Out and Social Media

FOMO is a great motivator of human behavior, and I think a crucial key to understanding social software, and why it works the way it does. Many people have studied the game mechanics that keep people collecting things (points, trophies, check-ins, mayorships, kudos). Others have studied how the neurochemistry that keeps us checking Facebook every five minutes is similar to the neurochemistry fueling addiction. Social media has made us even more aware of the things we are missing out on. You’re home alone, but watching your friends status updates tell of a great party happening somewhere. You are aware of more parties than ever before. And, like gym memberships, adding Bergman movies to your Netflix queue and piling up unread copies of the New Yorker, watching these feeds gives you a sense that you’re participating, not missing out, even when you are.

Google+

Vienas iš inžinierių dirbančių prie Google+ aprašo priežastis, kurios jo nuomone nulėmė kodėl šis socialinis tinklapis nenusisekė.

When the execs are extremely smart people making 10 times the salary you do, there’s a tendency to give them the benefit of the doubt. Surely they must know what they are doing.

Šis tinklas, kurį aš naudodavau, kurį naudodavo dalelė įdomių mūsų tautiečių ir jį net mėgdavo, turėjo kelias esmines problemas:

  • Didelis kiekis neaktyvių account'ų. Kai į tinklą automatiškai įlieti absoliučiai visos egzistuojančios Google paskyros, to pasekoje atsirado "ghost town" problema. Vadovybė tikėjosi, kad standartiškai more friends = better, bet pasirodo, kai turi didelius kiekius draugų account'ų, tačiau negali atskirti kurie iš jų yra aktyvūs, o dauguma iš jų tokie ir nebuvo, tai tuščias srautas toli gražu nesukelia pasitenkinimo. Niekas nenori rėkti į tuštumą. Ironiška, bet jei užuot asimetrinės kontaktų sistemos tinklapyje būtų naudojama simetrinė, dėl ko G+ labiausiai ir skyrėsi nuo Facebook'o, tai ši problema būtų buvusi kiek lengvesnė - t.y. norint užmegzti kontaktą, kita pusė turi būti aktyvi ir priimti tavo pakvietimą. Taikant asimetriją reikėjo likti prie organinio augimo.

  • Per didelis pasitikėjimas algoritmais, kurie turėjo už tave nuspręsti kas yra labiau verta dėmesio ir svarbu. Istoriškai tai Google'ui sekdavosi, tad buvo tikėtasi tai atkartoti ir čia. Kai svarbi ir nesvarbi komunikacija nėra atskiriama ir sumalama į vieną bendrą srautą ir paliekama algoritmams nuspręsti, ką vartotojai turi matyti. Kaip ir galima spėti - dalis postų tiesiog pasimeta ir būna tiesiog nepamatomi.

  • Fundamentaliai Google+ nesprendė jokios naujos problemos. Facebook'as, Instagram'as, Youtube'as ar Twitter turi unikalias savo paskirtis. O pliusas nors ir sprendė kai kuriuos dalykus kitaip ir galbūt geriau, tačiau fundamentaliai, tai buvo dar vienas FB.

  • After all people don’t go to social networking sites with the best features — they go to the ones that all their friends are on

Galima pridėti ir dar kelias, ne tokias gyvybiškai svarbias, bet kalančias dar po vinį:

  • Jokių read/write API nebuvimas. Nebuvo galima naudoti jokio kito kliento. Pvz. Twitter ar Reddit atvejai labai gerai parodo, kaip kiekvienas atskiras apps'as gali pateikti savo unikalų take'ą, kuris gali gan nemažai įtakoti pasitenkinimą serviso naudojimu. Tai taipogi reiškia, kad nebuvo galima automatizuoti postų rašymo ar importavimo iš kitų tinklų. Kitaip tariant, jei į daugumą soc. tinklų gali postinti parašęs postą tik kartą, Google+ reikalavo asmeniško prisilietimo.

  • Tikrų vardų politika

Įdomu, kad socialinio tinklapio sukūrimui žmonių psichologija yra ne mažiau svarbi, nei technologija

Notes

  • From ex Facebook Software Engineer: The best minds of my generation are thinking about how to make people click ads.