Skaitymo įpročiai

Jaučiu, kad man netinka įprastinės taisyklės, kaip turi būti skaitomos knygos, nes jomis vadovaujantis skaitau kurkas mažiau nei norėčiau. Dažniausiai man koją pakiša tai, kad knygų skaitymas yra laikui reiklus užsiėmimas ir pirmenybę atiduodu kitiems dalykams, primarily internetui. Kartais būna, jog knyga tiesiog neįtraukia ar yra ne tokia jau ir gera, kaip tikėjausi, o kartais pati knyga gali būti nuostabi, tačiau apie jos aprašomą temą paskutiniu metu jau domėjausi ir nebesvarbu, kaip gerai ji susisteminta ir aprašyta, tačiau jau nebeturiu susidomėjimo ir būna tiesiog nuobodu.

Ir tada išgirdau Naval Ravikant idėjas apie skaitymą, kurios privertė susimąstyti. Štai kelios mintys apie skaitymą:

  • Turėtų būti visiškai OK užmesti netinkamą knygą, nejausti kažkokios sąžinės graužaties, jei jos neužbaigėme. Šitas įprotis įsivažiuoja nuo pat mokyklos laikų, kai skaitymui yra užduota knyga ir privalai ją užbaigti, net jei ji ir nepatinka. Kratai koją, skaitai didžiausiu savo skaitymo greičiu, periodiškai žvilgčioji kiek tų puslapių dar liko, nesistengi apsvarstyti ką perskaitei ir tiesiog apima palengvejimas, kai ją galiausiai pabaigi. Vėlesniuose gyvenimo etapuose dažniausiai iki tokių ekstremumų nebeprieiname, tačiau knygos neužbaigimas vis vien doesn't seem right ir tokiu atveju gali arba skirti knygai dar ne vieną bergždžią valandą arba vis atidėlioji jos skaitymą ir to pasekoje gaunasi, kad neskaitai išvis, nes naujos knygos nesinori pradėti, kai dar turi įsipareigojimų senajai.

  • Ne grožinę literatūrą dažniausiai galima išskirti į 2 tipus: kai žinios, informacija ir knygos naudingumas yra paskirstytas tolygiai per visą knygą ir tos, kurios sukasi apie vieną ar kelias labai paprastas idėjas ir visa likusi knyga yra skirta tų idėjų įrodymui ir įsisavinimui, jas periodiškai kartojant ir pasakojant įvairias istorijas, kurios tas idėjas patvirtina. Ir jeigu skaitant yra tiesiog neįdomu, jau pagrindinis point'as suprastas, tai galima tiesiog tas vietas ar net ištisus skyrius prašokti. Taipogi, jei domina kažkuris vienas konkretus skyrius viduryje knygos, nebūtina skaityti visko nuo pradžios, o atsiversti būtent jį ir knygą pradėti būtent nuo to taško. Taip darant gali pasijausti lyg savotiškai cheatintum, lyg pažeistum kažkokias nerašytas knygos taisykles, tačiau į tai reikėtų žiūrėti taip - tokių knygų skaitymas turėtų būti malonus užsiėmimas, kuris suteikia maksimalų kiekį naudos per trumpiausią laikotarpį. Grožinėje literatūroje tai gali veikti kitaip, nes net ir lėtesniuose intarpuose gali būti labai svarbių character development momentų. Bet ne grožinėje literatūroje - jei jaučiasi, kad tai kas skaitoma nėra taip jau naudinga - just skip it. Į knygas būtų galima žiūrėti kaip į tinklaraščius - perskaitai 2, 3 ar 5 straipsnius kurių tau konkrečiai šiuo metu reikia, o visus kitus straipsnius, kurie yra to tinklaraščio archyve - palieki ramybėje. Reikėtų skaityti knygą, kurios tau šiai akimirkai reikia labiausiai, o ne tą, kuri galbūt gali būti naudinga kažkada ateityje.

  • Kartais net neužtenka vien to, jog tinkama knyga būtų tinkamui žmogui. Prireikia dar vieno aukštesnio lygio - tinkama knyga, tinkamui žmogui, tinkamu metu. Gali pradėti skaityti knygą, ją užmesti, grįžti prie jos po kelių metų, perskaityti iki galo ir pagalvoti kokia gi visgi tai amazing knyga.

  • Nebūtina skaityti tik vieną knygą vienu metu. Dažniausiai gi nesuskaitome visos knygos nuo pradžios iki pabaigos tiesiog vienu prisėdimu, o skaitymo laikotarpiu shit happens. Skirtingomis dienomis esame skirtingai nusiteikę, supa skirtingi išgyvenimai, nusiteikimai ir nuotaikos. Tad labai tikėtina, kad ir dėmesys, poreikiai ir domėjimosi kryptys bus visiškai skirtingos. Tai jei konkrečiai tą akimirką tave labiausiai traukia psichologija, tai skaityti apie istoriją ar technologijas gali būti išties sudėtinga ir visiškai netraukti. Galima skaityti tai kas domina konkrečiu metu ir kiekvieną dieną atsidaryti vis kitą knygą ir periodiškai mėtytis tarp jų. Iš tiesų labai true yra ir tai, kad vienu metu besidomint visiškai skirtingomis temomis iš skirtingų domain'ų, daug lengviau susikuria žinių sąsajos tarp jų. Bestudijuodamas viena temą, netikėtai gali atrasti įžvalgų, palyginimų ir staiga perprasti dalykus visiškai kitoje sferoje. Kaip Musk'as yra sakęs: nors automobilių gamyba ir kosmoso raketos, atrodytų, turi labai mažai ką bendro, tačiau pamokos išmoktos gaminant vienus, neretai gali būti panaudojamos ir kitų gamyboje. Nemažas kelių knygų vienu metu skaitymo privalumas yra ir tai, jog atradęs naują knygą, kuri išties labai sudomina, gali viską mesti ir pradėti ją skaityti dabar pat, iškarto. Nereikia dėtis į vis ilgėjančius wishlist'us, kuriuose jų akumuliuojasi vis daugiau, sąrašai išauga iki šimtų skirtingų knygų ir autorių ir kuriuose apie dalį knygų net nebegalėtum įvardinti, nei iš kur apie ją sužinojai, nei kodėl išvis įsidėjai į listą.

  • Vienas iš fundamentalių mokymosi metodų yra informacijos kartojimas. Taip ją įsisamoniname geriau ir ji užsifiksuoja ilgesniam laikui. Tad skaitydamas tą patį skyrių protarpiais po 10 min per dieną, vos tik randi progą, gali pasiekti geresnių rezultatų, nei perskaitęs viską vienu prisėdimu, kai informacija tiesiog susiplaka ir lieka tik skyriaus esmė.

Nėra vieno teisingiausio būdo kaip reikėtų skaityti. Save pažįstame geriausiai ir galima surasti labai individualius būdus, kurie mums asmeniškai veikia geriausiai. Ir kai įpročiai yra suformuojami aplink mus pačius, aplink mūsų pomėgius, norus ir galimybes - rezultatai gali būti kur kas veiksmingesni.

Source: https://hackernoon.com/everything-i-knew-about-reading-was-wrong-bde7e57fbfdc