Kosmosas

Notes

  • Kokį žinote įdomiausią „Top secret“ dokumentą, kuris dabar yra prieinamas viešai? Mano pasirinkimas būtų Apollo 10 komandos pokalbių transcriptas, kuriame užfiksuota, kaip kažkas padarė rimtesnį reikalą, tačiau visas turinys ištrūko ir pradėjo skraidyti po patalpas. Hilarious :D

  • Egzistuoja planeta, kurioje lyja stiklu. Atrodo įspūdingai, tačiau net nereikia žvalgytis taip toli – mūsų pačių saulės sistemoje yra planetų, kuriose lyja deimantais.

Apollo 11 misijos 50-metis

  • Liepos 20-tą švenčiamas 50-metis, kai Apollo 11 kartu su Buzz'u ir Neil'u pirmą kartą pasiekė mėnulio paviršių.

  • Puiki proga prisiminti ikoninę Kenedžio kalbą "We choose to go to the moon", su kuria jis paskelbė šalies sprendimą skirti resursus šios misijos startui.

  • Į TechIT gegužės pabaigoje dėjau naujieną apie tai, jog buvo paleisti pirmieji SpaceX palydovai, skirti Starlink palydovų tinklui. FCC kompanijai davė leidimą iš viso iškelti 12000 palydovų, kurie interneto ryšiu padengtų visą žemės gaublį ir šį tikslą tikimasi pasiekti per artimiausius 10 metų. Puikus video paaiškinantis šios technologijos detales.

  • Pagrindinis niuansas dėl ko abejojama palydoviniu internetu - didelė delsa. Tačiau šiame video paaiškinama, kad šviesos greitis stikle yra 47% mažesnis nei vakuume, o kadangi palydovai tarpusavyje komunikaciją vykdys lazerių pagalba, kitaip tariant šviesos greičiu, tai delsa lyginant šiuolaikines šviesolaidžių technologijas turėtų būti išties geresnė, ypač kai kalbama apie informacijos perdavimą dideliais atstumais, pvz iš vieno žemyno į kitą. Žinoma, palydovinis internetas egzistuoja jau labai senai ir deja jo delsa yra apgailėtina, o pati paslauga yra išties labai brangi ir būtent dėlto dauguma žmonių ir žiūri į tai skeptiškai, tačiau Starlink palydovų atveju situacija būtų visai kitokia, dėl nepalyginamai mažesnio atstumo nuo žemės: jei įprastiniai komunikaciniai palydovai skrieja aplink žemę 36 000 km nuotoliu, tai Starlink palydovai bus viso labo 550 km nuotolyje ir teorinė jų delsa gali siekti vos 3,6ms. Musk'as yra teigęs, kad pradinė šio tinklo versija taikosi į 20ms delsą, tačiau vėliau plėtojant tinklą turėtų būti pasiekta 10ms delsa. Kad įvertinti kontekstą: dabartiniais metodais siunčiant informaciją iš JAV į Londoną, delsa siekia virš 60ms. Tad ši technologija, nepaisant savo reikšmingumo, jog internetas taptų pasiekiamas bet kurioje planetos vietoje, taipogi bus itin svarbi industrijose, kuriose laikas ypač svarbus - pvz akcijų biržose.

Pirmasis raketos „Falcon Heavy“ skrydis - 2018-01-31

Vasario 6-tą dieną pagaliau įvyks pirmasis Elono Musko kosmoso kompanijos „SpaceX“ kurtos raketos „Falcon Heavy“ skrydis. Tai turėtų būti išties reikšmingas reginys, kurio transliacijos tikrai stengsiuosi nepraleisti.

Vienas įdomus aspektas liečiantis technologijas yra tai, kad žmonės nekaltai daro prielaidą, jog technologijos tiesiog nesustabdomai tobulėja, tačiau tai ne visada būna tiesa. Kiekviena technologinė problema reikalauja laiko ir resursų. Kažkas turi aktyviai dirbti ties problema, tik tokiu atveju vyksta technologijų progresas. Jei biudžetas yra mažinamas ir fokusas perkeliamas į kitas sritis, progresas gali išties ženkliai sulėtėti ar net ir visai nutrūkti. Case in point: 1969-aisiais Neilas Armstrongas pirmą kartą paliko žmonijos pėdsaką mėnulio paviršiuje. Nuo to laiko praėjo jau beveik pusę amžiaus, tad nesunkiai būtų galima įsivaizduoti, kad per šitiek laiko žmonija jau būtų susikonstravusi bent jau bazę mėnulyje, o gal net ir nedidelę koloniją. Tačiau pasikeitusi politinė situacija, prioritetai ir apkarpytas NASA biudžetas (kadaise siekęs 4.5%, o šiuo metu yra tik 0,5% šalies federalinio biudžeto) įtakoja tai, kad šiai dienai išviso net neturime priemonių ten nuvykti, t.y. nėra nei vienos raketos galinčios nuskraidinti žmogų į mėnulį. Tai, kas buvo pasiekiama prieš 50 metų, šiai dienai pasirodo yra net neįgyvendinama.

Tačiau nuo to laiko pasikeitė išties nemažai. Jei anksčiau apie kosmoso programas galėjo kalbėti tik pačios stipriausios pasaulio šalys, dabar tai tampa pasiekiama milijardieriams su privačiomis kompanijomis, tokiems kaip Jeff Bezos ar Elon Musk.

Vienas iš pačių įspūdingiausių kosmoso reginių, kurį teko matyti buvo 2011-tųjų „Curiosity“ marsaeigio nusileidimas Marse. Pažiūrėjus vaizdo įrašą, nesunku suprasti kodėl – atrodo tarsi visiškai iš fantastikos srities, tarsi ateivių nusileidimas, tačiau tai buvo realu. Visas šis fantastinis planas ne tik, kad suveikė, bet „Curiosity“, kuris turėjo po Marso paviršių pasivažinėti 23 mėnesius (apie 700 dienų), vis dar pilnai funkcionuoja, atsiunčia neįtikėtinų nuotraukų, o šiai dienai jau ir atšventė 2000 dienų jubiliejų.

Antras įspūdingiausias kosmoso reginys buvo jau sekančiais metais ir tai buvo pirmasis sėkmingas „Falcon 9“ nusileidimas. Pirmoji istorijoje raketa nuskridusi iki kosmoso, iškėlusi krovinį ir sėkmingai grįžusi į nusileidimo aikštelę. Nuo to laiko, šio tipo raketos jau leidosi 47 kartus, tad tokio jaudulio žinoma nebeliko ir nors ne ką mažiau įspūdinga, tačiau tai jau tapo rutininiais skrydžiais.

Tačiau jau kitą savaitę mūsų lauks išties įspūdingas „Falcon Heavy“ skrydis. Ši raketa, kuri turėjo skristi dar 2013-taisiais metais, nes Muskas gan optimistiškai ir naiviai galvojo, kad užteks tiesiog sujungti tris tokias pat „Falcon 9“ raketas ir bus galima skristi, turėjo įveikti ne vieną inžinerinį iššūkį. Sujungus raketas smarkiai pasikeičia aerodinamika, svorio centrai ar įtempimai, tad inžinieriams nemažai detalių teko pergalvoti. Tačiau rezultatas galų gale pasiektas – raketa jau stovi pakilimo aikštelėje. Praėjusią savaitę akimirkai buvo įjungti ir patestuoti visi 27 varikliai ir raketa jau pirmąją vasario savaitę bus pasiruošusi pirmajam skrydžiui.

Kodėl šis skrydis toks svarbus?

  • Pirmiausia tai yra raketa, kuri sugrąžins galimybę skraidinti žmones ne tik į mėnulį, tačiau ir į Marsą. Tokios galimybės neturėjome jau virš 40 metų. Šiuo metu galime nuskraidinti žmones tik į tarptautinę kosmoso stotį, tačiau nors tai anksčiau galėjo atlikti amerikiečių „Shuttle“, tai nuo 2011-tųjų, kai ši programa buvo nutraukta, skrydžius į tarptautinę kosmoso stotį atlikinėja tik rusų „Soyuz“.

  • Įprastai bandomosiose raketose vertingas krovinys nėra gabenamas, nes raketa turi išties didelę tikimybę susprogti ar tiesiog sudužti. Tad vietoj svorio panaudojami cemento ir metalo blokai. Tačiau Musk’as mano, kad tai būtų išties nuobodu ir dėl didesnio PR paskelbė, kad raketoje skris jo asmeninis „Tesla Roadster“ elektromobilis, kuriame kaip pridera gros „Space Oddity“. Automobilis bus iškeltas į kosmosą ir paleistas į orbitą aplink saulę. How cool is that?

  • Ši raketa daugiau nei 2,5 karto padidins šiuo metu galingiausios naudojamos raketos „Delta IV Heavy“ keliamąją galią (nuo 23t iki 63t). Įdomu tai, kad net su tokiu pasiekimu, šioji raketa bus vis vien daugiau nei 2 kartus silpnesnė nei ligšiolinė rekordininkė „Saturn V“, kuri buvo naudojama „Apollo“ misijose ir yra nebenaudojama nuo 1973-iųjų.

  • Net trys raketos dalys sugrįš į žemę ir darys automatinius nusileidimus, kaip tai daro „Falcon 9“. Ši dalis ir yra pati įspūdingiausia. Jei prieš tai atrodė fantastika, kad raketa išvis sugeba sugrįžti ir nusileisti, tai dabar tai atliks net trys atskiros raketos dalys. Demonstracinis video, kaip visa tai fantastiškai atrodys:

Žinoma, nereikėtų turėti per daug didelių vilčių. Visgi raketų mokslas yra viena sudėtingiausių inžinerinių problemų pasaulyje ir lengva čia būti tiesiog negali. Pats kompanijos direktorius teigia, jog skrydis bus sėkmingas, jei raketa sugebės bent jau nuskristi pakankamai toli, jog sprogimo atveju nesugadintų pakilimo aikštelės.

Vienas iš pradinių „SpaceX“ tikslų buvo sugrąžinti dėmesį į kosmoso sritį ir taip grąžinti progresą šioje srityje. Ir nors originalus planas buvo labiau susietas su NASA biudžeto padidinimu, išties smagu stebėti kokį neįtikėtiną ir greitą progresą daro ši, vos prieš 16 metų įkurta kompanija. Įsijunkite vasario 6-tą ir pamatykite dalelę istorijos ir jūs!

Pirmoji juodosios skylės nuotrauka

  • Veritasium papasakojo kontekstą, slypintį už pirmosios juodosios skylės nuotraukos. Iš esmės nuotraukoje matome ne pačią juodąją skylę, o daugiau nei du kart didesnę stabilią orbitą, susidarančią iš materijos, skrendančios aplink juodąją skylę.

Slapta rusų raketų technologija

  • Netflix filmas apie tai, kad šaltojo karto ir kosmoso lenktynių metais rusai buvo sukūrę tokį našų raketų variklį, kad jį atradus po beveik 4 dešimtmečių, jis visvien lenkė viską, ką tuo metu turėjo amerikiečiai.

Chris Hadfield podcast'e

  • Visada lengviau tiesiog tikėti kažkuom, nei bandyti tai suprasti. - kosmonautas Chris Hadfield pasakoja, kad tarptautinė kosmoso stotis perdirba 92% savo sunaudojamo vandens, bet tie -8% vis vien reiškia, kad vanduo periodiškai turi būti atgabentas iš žemės, apie tai, kad jau patį pirmą kartą šlapinantis, šlapimas jau būna kupinas kalcio - vos tik atsidūrus kosmose prasideda kūno pakeitimai ir prabuvus kosmose apie pusę metų, pilnam kūno atsistatymui reikia net vienerių metų bei apie tai, kad Space Shuttle pirminė idėja buvo iškelti JAV šnipinėjimo palydovą ir nors idėjos greitai nebeliko, bet patvirtintas dizainas išliko tas pats. Tai paaiškina, kodėl Shuttle turėjo šitiek daug cargo talpos.