Wiki

Apie geriausius draugus ir drauges

Publikuota: 2013-04-21

Vaikystėje mes draugus susirandame labai greitai. Užtenka, kad su tavim elgiasi draugiškai ir tiesiog pasimaišo tau po kojomis. Ar tai būtų kaimynas, vaikis iš gretimo kiemo ar atsitiktinai sutiktas prie ežerėlio. Dažniausiai įsitraukimas vyksta žaidimo forma. Grupelė žaidžia kokį savo susigalvotą žaidimą, nuošaly esantis pamato ir nori prisijungti ir arba jis pats pasisiūlo, jei bent kiek drąsesnis arba kas nors pasiūlo jį prijungti iš jau žaidžiančiųjų (dažniausiai tai veikia draugų draugams). Ir viskas to ir užtenka. Jei su juo žaidžiama, tai ko gero su juo bus plepama ir jau po žaidynių, jei tik karštligiškai neišskubės namo. It’s relatively simple. Kartais net keista, kaip susibičiuliauja absoliučiai skirtingi žmonės ir jei ne tos susiklosčiusios aplinkybės dar vaikystėje, tai labai abejotina, kad tokie žmonės sugebėtų susibičiuliauti jau užaugę. Labai geras pavyzdys jau aukštojoje mokykloje. Yra krūva žmonių su kuriais bendrauji – grupiokai, barako kaimynai bei kambariokai ir net jei su jais lankai tas pačias paskaitas ar net gyveni viename kambaryje, tai dar nereiškia, kad tapsite draugais. Taip, galima susibendrauti, tačiau tai tampa labiau bendravimu „nes reikia“ ir pažaisti boulingo po paskaitų jų paprasčiausiai nekviesi. Iš tikrųjų, panašiai, kaip ir su buvusiais klasiokais. Kartais net stebina, kaip galima nieko nežinoti apie žmones, kurie 12 metų sėdėjo gretimame suole.

Užaugę visi nukrypstame į savo skirtingus interesus, kurie gali neturėti absoliučiai nieko bendro. Pastebi, kad su vienais žmonėmis yra smagu ir įdomu kalbėtis, nes jie turi ką papasakoti, moka argumentuoti ir diskutuoti, o štai kiti kalba apie temas, kurios galbūt tau visiškai nieko nereiškia. Vaikystėje mes pagal tai nelabai rinkomės ir dėlto geriausiais draugais gali būti patapusios net ir dvi priešingybės: aukštas ir žemas, sportiškas ir storas, durnas ir protingas, komunikabilus ir užsidaręs. Jei ta draugystė išlaiko laiko išbandymą ir šie žmonės AKTYVIAI (pabrėžiu žodį aktyviai, nes parašymą kartą per mėnesį per facebook, nelaikau aktyviu bendravimu) bendrauja, tai net ir suaugus šie požiūrių skirtumai baisiausiai nemaišo, nes esi tiesiog pripratęs prie savo draugo koks jis yra, taip galbūt ir nustebinant aplinkinius „ką tu su tokiu darai…?“. Gaila tik tiek, kad užaugus griūna vaikiškosios viltys, kad „būsim draugai 4 ever“. Deja po paauglystės visi išsibarsto ir iš grupelės belieka tik vienas kitas. Bandai naiviai palaikyti ryšius, tačiau kuo toliau, tuo tas ryšio palaikymas tampa vangesnis, pakol visai nutrūksta.

Šiek tiek kitaip yra su merginomis. Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad už kiekvieno merginos draugo slypi vaikinas, kuris nori ją fuckint. Taip, tai išvestinė iš „vaikinas ir mergina tiesiog draugais būti negali“ ir tai iš esmės yra tiesa. Biologiniu požiūriu, jei du jauni asmenys praleidžia daug laiko kartu, jiems patinka vienas kito draugija, tai nori nenori vienas iš jų anksčiau ar vėliau ims jausti potraukį, kuris bus daugiau nei tik draugystė. Vaikinai iš vis ko gero net negali žiūrėti į simpatišką merginą, be jokių slaptų ar ne tokių slaptų ketinimų. Įdomu net ir tai, kad jei tarkime tave užfriendzonina, tu apsitaikai, pripranti prie to, padarai maždaug tą patį ir galvoji, kad aš su ja bendrausiu taipogi, tik kaip su gera drauge, tai pasamoniškai vis vien yra kampelis, kuris trokšta reipinti ją ;)